skvarlūtas

skvarlū̃tas sm. (2), skvarlū́tas (1) NdŽ žr. skvarliūtas: 1. NdŽ. 2. NdŽ Skvarlū̃tai einant lapatuoja K.Būg(Lkm). Ka čia taisysi tokį skvarlūtą! Antr. Duosiu marškinius skvarlūtus, iš ragažinės pasiūtus, tai ilgai nešiosi (d.) Dbk. 3. skvernas: Skvarlū̃tai tik skirias, kai eina Trgn. 4. scom. valkata: Kurgi valkiojais visą naktį kai skvarlūtas?! Sug.